BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sex, foosball & rock ‘n’ roll

Slovėnijatrip - 4 dalis

parašė: Laurius · 2013-02-19 · 3 komentarai

Nors žiema į pabaigą, bet mums širdyje dar vasara, tiesa? Ne, netiesa. Jei širdyje jaučiate karštį, tai čia gali būti ligos požymis ir jums reikėtų skubiai pasirodyti specialistui.

Kuo jūsų greičiausiai mirtina liga yra susijusi su šiuo įrašu? O gi tuo, kad čia - priešpaskutinė mūsų vasaros kelionės į Slovėniją dalis.

Pirmoji dalis čia, antroji čia, trečioji čia.

Esmė tokia - paskutinį kartą jus palikau kažkur šioje vietoje:

Daugiau tai nepasikartos - daugiau jūsų čia nepaliksiu.

Raudonai pažymėjau planuotą dienos maršrutą. Problema su Triglavo nacionaliniu parku yra ta, kad kelio su mašina per jį skersai nėra - reikia apvažiuoti. Tačiau jis nėra toks didelis, kaip atrodo.

Atsibudę ryte patraukėme į Tolmino (arba kaip mes švelniai juos vadinome, Tolminkiemio) tarpeklius. Pasirodo, šitas daiktas yra baisiniai gražus.

Daug visokių vaizdų, į kuriuos reikia rodyti pirštu ir dėtis į fotoaparato kortelę:

Žemiau - twilight’as:

O žemiau - dar didesnis twilight’as:

Manęs reikėjo mano planetai, tai turėjau trumpam pasišalinti:

Čia aš rodau, kad mes stovime už akmens, vadinamo meškos galva. Galima iškart suprasti, kad esu puikus rebusų rodytojas, nes viskas aišku, tiesa?

O čia vėl planeta šaukė:

Mano minėtų tarpeklių pramoginiame komplekse yra taškas, būtinas aplankyti ekstremalios literatūros gerbėjams. Pasirodo, čia yra urvas, kuris Dantę įkvėpė parašyti “Dieviškosios komedijos” dalį “Pragaras”. Ekstremalu tai, kad reikia specialios įrangos, norint viską pažiūrėti. Mes išdrįsom maždaug tiek:

Bet jums tai nieko nesako, todėl apytiksliai pavaizduosiu realiame žemėlapyje:

Paskui atsigaivinom. Nepamenu, ar sakiau, kad per nesąmoningai didelį Slovėnijos karštį, visoks alus geras, kai jis šaltas:

Užpilamos sriubos iš pakelių yra gerokai, tačiau teisingai nuvertinamos:

Buvo labai gražu bei ten viską ir mes jau kaip ir važiavom į kitą suplanuotą tašką, bet netikėtai prie kelio pastebėjom tokį ženklą:

Aš jums išversiu, kad nereikėtų stotis ir eiti žodyno - 62 metrų aukščio “Sopotos” krioklys. Turėjome laiko, tai pagalvojom, kad gal verta pažiūrėti. O iš tikrųjų tai čia buvo pats geriausias krioklys Slovėnijoje.

Va ką pamanėm užlipę į kalną:

Kadangi nesimato, tai padidinsiu, kaip Balys žiovauja iš susižavėjimo:

Šitas krioklys yra pats geriausias ne tik todėl, kad turi suoliuką, ant kurio gali sėdėti ir žiūrėti, bet dar ir todėl, kad gali nueiti iki apačios ir išsimaudyti krioklyje. Bet palaukite - čia išvis nėra jokių turistų, todėl krioklys kokiai valandai priklausė tik mums.

(aukščiau esančią foto spauskite ant padidinimo)

(su šia galite daryti analoginius veiksmus)

Ir kai jau galvojome, kad čia ir taip viskas gerai, po suoliuku radome, vaje vaje, gi svečių knygą!

Tai kaip priklauso, palikom ant knygos sienos post’ą:

Žinau, ką jūs sakote. Tipo, tu čia rašai, Laurynai, viskas ok, bet nenumaldomai artėja kovas, o mūsų desktopai jam nėra pasiruošę. Bet aš tikėjausi to, todėl šekit tapetą:

Lipant žemyn nuo krioklio iki mašinos, radom šaltinėlį. Prie jo buvo kažkoks užrašas slovėniškai, bet Google translate išvertė visišką nesąmonę, todėl tiesiog atsigėrėm:

Mūsų laikas Triglavo nacionaliniame parke seko. Buvo likęs vienas taškas, pikantišku pavadinimu Bled. Čia tokia kaip ir pramoga - prie daiktų, matomų aplinkoje, pridėti šio kurortinio miestelio pavadinimą. Įspūdingiausiai skamba “policija bled” (šitą reikia rėkti ir tada bėgti):

Prie Bledo norėjome pamatyti dar vieną krioklį. Tiesą sakant, jau nuo krioklių pykino. Vienintelis išsigelbėjimas - tai, kad visi kriokliai skirtingi, o kai kuriuose iš jų galima išsimaudyti. “Savicos” krioklyje negalima.

(jei nespausite ant aukščiau esančio paveikslėlio, nieko nenutiks)

Patį Bledą pasilikome kitai dienai. Temo, todėl jau reikėjo užsipirkti alaus ir ieškotis nakvynės.

Nuostabusis Triglavo parkas turi problemą. Jame negalima nakties metu miegoti mašinoje. Tai galima daryti tik kempinge arba specialioje aikštelėje. Aikštelę per visą kelionę radome tik vieną, o kempingai pasižymėjo 4-5 žvaigždutėm. Tos žvaigždutės reiškė, kad ten viskas all-inclusive (teniso kortai, baseinai, restoranai ir turbūt laiminga pabaiga).

Įdomiausia tai, kad kuo toliau važiavome nuo kurorto, tuo kainos didėjo. Kadangi mano minėta problema yra varguoliška, tai ją taip ir išsprendėme - išvažiavome iš kurorto į autostradą ir sustojome pirmoje degalinėje. Didžioji sėkmė:

Šiandienai tiek.

Likite su tinklaraščiu ir sužinokite, ar gali būti, kad Slovėnija turi išėjimą į jūrą, tarp kokių dviejų skylių teko rinktis, kodėl Balys šaudė ir pamatykite mano naują auskarą iš jūros gėrybių. Kita dalis bus dar šią savaitę!

Patiko (7)

Rodyk draugams

Kategorijos: Kita



3 komentarai ↓

palikti komentarą