BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sex, foosball & rock ‘n’ roll

Alaus kelionė - antra dalis

parašė: Laurius · 2009-08-25 · 5 komentarai

Pirmojoje dalyje fantastiškai pradėjom alaus kelionę ir jau manėm, kad geriau ir būti negali. Ech, kaip mes klydom… Juk dar net neprasidėjo alus.

Atsibudę antros dienos rytą nuleidom nutekamuosius skysčius (po kemperiu yra tokia sklendė) ramiame Gdansko rajone, papusryčiavom ir pajudėjom iki tarpinio kelionės taško - kažkokių nerealiai įspūdingų urvų Pamario vaivadijoje (Mechowo, Pomorze):

Tikėjomės būti išversti iš batų, palandžioti po labirintus ir paaikčioti iš nuostabos.  Kad buvom nustebinti, tai faktas. Paaiškėjo, kad tie “urvai” - apie 30 m ilgio ir žmogaus dydžio išgraužos su įvairių spalvų lemputėmis viduje (į vidų, tiesą sakant, net nelabai pateksi):

Nors šio Lenkijos lobio apžiūra kainavo tokį menką pinigą, kaip 2 zlotai galvai, nusprendėm, kad tikrai neverta.

Nedelsdami šokom į ratus - laukė kelionė per visą Lenkiją nuo viršaus iki apačios. Galutinis dienos tikslas - nakvynė Čekijoje. Prie vairo šiandien sėdo autodidmeistris Algirdas “Ferrarijus” Jucius.

Apie pietus pasiekėme tarpinį tašką - maisto punktą. Pagalvojom, kad nedera pietauti kemperyje, kai toks geras oras, taigi susiradome smagų šieno lauką:

Susistūmėm 3 šieno vyniotinius ir suformavom improvizuotą valgyklą:

Pasiruošėm maistelio ir geros nuotaikos (nors tos grimasos labiau primena psichiškai nesveiko žmogaus veido konvulsijas):

Nuriję paskutinius kąsnius, supratom, kad po tokių sočių pietų nevalia važiuoti nesuvirškinus maisto beigi nesurengus šieno vyniotinių trikovos.

Susilygiavom šienainius ir pradėjom riedynes iki finišo linijos. Gentlemen, start your engines:

On your marks:

Go!!!!!!!!

Gimme an “L”:

Gimme a “Y”:

Nugalėjo draugystė ir nuovargis. Maistas sėkmingai apvirškintas. Nuostoliai - iki kraujo nubrozdintos kojos ir skylutė:

Spaudžiam toliau. Iki Čekijos perimu vairą.

Diena atrodė tobulai. Keliai pusėtini, Laurynas jau nebegalėjo miegoti, kai nekratė, o “Red Bull” sėkmingai laikė praskėstas mūsų akis. Vienintelis menkniekis - tai, jog negalėjome naudoti kemperyje esančių rozečių - buvo būtinas 220V maitinimas, kuris paprastai būna kempinguose. Bet ne bėda. Turėjome cigarečių pridegiklio šakotuvą, kuris leido pasijungti du prietaisus vienu metu. Šakotuvą įkišom į pridegiklio angą.

Staiga netikėtai, lyg pats kemperių dievas norėtų iš mūsų pasityčioti, iš panelės prie vairo kolnėlės parūko baltas dūmas. Staigiai sustabdžiau kemperį, išjungėm šakotuvą ir variklį. Suvokiau situacijos tragikomiškumą. Juk praėjusios kelionės kemperiais bėdos prasidėjo būtent nuo dūmelio. Patikrinom laidus ir saugiklius - viskas švaru. Visa elektronika, išskyrus pridegiklį, veikė.

Galbūt mūsų problema atrodo menka, tačiau mes važiavom ne pagrindiniais keliukais, po truputį temo, o GPS’as, kuris elektrą gaudavo per cigarečių pridegiklį, energijos turėjo daugiausiai valandai. Nusprendėm jo netaupyti, rizikuoti ir važiuoti iki didesnių kelių, o tada naudotis kelių atlasu.

Kai sustojom degalinėje dyzelio, radom nuostabų testerį už 2,50 zlotų. Degalinės operatorius dėl mūsų net išpakavo naujas reples. Patikrinom laidus.

Paaiškėjo, kad vienas laidas yra nupjautas, o prie jo pritaisytas kitas, į kurį nepaduodama elektra (greičiausiai giliai kažkur apdegęs laidas). Patikrinom nupjautąjį ir pamatėm, kad juo elektra teka. Sujungėm nupjautą laidą, įjungėm degimą, įkišom GPS maitinimo laidą - veikia. Ech, kiek vaikams buvo džiaugsmo:

Paniūniavom “A-team” melodiją ir judėjom su tamsa pirmyn. Visų ausis maloniai kudlino GPS’o moteries, kurią švelniai vadinome Oksana, balsas. “Artimiausiame posūkyje sukite dešinėn”. Ach, Oksana, prašau nenustok…

Ilgai netrukus kirtom Čekijos sieną. Važiavimas virto ekstremaliu slalomu rūke. Siauru keliuku kilome į viršų. Iš pradžių spėliojome, ar pakilsime į 500 m virš jūros lygio, tačiau kirtę 1 km, jaudinomės tik dėl vos įžiūrimo per miglą kelio ir besikemšančių ausų. Pavara vis žemėjo, Kristinos ir Algirdo veidai vis labiau artėjo prie priekinio stiklo. Ypač važiuoti nepadėjo prieš mašiną ta pačia kryptimi liuoksintis kiškis.

Galų gale radom tobulą parkingo aikštelę. Apie 1 valandą nakties sustojom kažkur kalnuose prie raminančiai ošiančio kalnų upelio. Algirdas užmigo vos padėjęs galvą, o Kristina - sėdėdama.

Mes su Laurynu išlenkėm alaus ir, ilgai nevakaroję, taip pat padėjom galvas.

Šis lenkiškas alus pasirodė irgi šūdas, tačiau pati pinta - fantastiška talpa. Miegoti ėjome žinodami, kad būsime nustebinti supančių vaizdų. Rytojus žadėjo daug ėjimo pėsčiomis ir, pagaliau, čekišką alų…

Laukite tęsinio.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Kategorijos: Kita



5 komentarai ↓

palikti komentarą