BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sex, foosball & rock ‘n’ roll

Slovėnijatrip - 1 dalis

parašė: Laurius · 2012-08-23 · 7 komentarai

Sveikinu skaitančius ketvirtosios mano kelionės kemperiu nuotykius. Ko tikėtis, klausiate jūs? Na, kaip visada, atšaunu, - kartu juoksimės, brauksime ašarą (tada ją nurysime, ir ji mus padarys stipresniais), sužinosime, ar Laurynas vėl krito nuo uolų, galbūt pamatysime nuogą Lauryno sėdimąją ir, galų gale, bent savaitę būsite taip arti manęs, kad beveik galėsite Slovėniją įsirašyti į aplankytų šalių sąrašą.

Čia - vokiška kokibė, kuri turėjo mus saugiau pristatyti į Slovėniją ir atgal:

Šį kartą ėmėm mažesnį variantą, nes keliavom keturiese. Šiek tiek vėliau - apie Mercedes Benz Sprinter privalumus ir trūkumus.

Šie du balandėliai - nauji mūsų kelionės draugai Balys ir Rūta:

Šitų ant kelionės dar buvome neišsibandę. Nesakau, kad buvo neramu, bet man labai nepatinka, kai kelionės draugai susipyksta, ir atsibundu nužudytas.

Keliauninkas Balys vos įlipęs į kemperį pratryško džiaugsmu:

Kol segatės kemperio diržus, noriu su jumis kai ką išsiaiškinti. Kaip žinia, yra šalių, kurias reikia tiesiog pervažiuoti. Lenkija yra ta šalis, kuri retai pasirenkama kaip kelionės tikslas. Kelionės metu netgi sugalvojome du neblogus Lenkijos turizmo šūkius: “Lenkija - neišvengiama” arba “Lenkija – jūsų tranzitinė šalis”. Taigi net neketinau pasakoti šios kelionės dalies, jei ne vienas nutikimas, vertas atskiro paminėjimo. Prieš tai, kol dar nenuleidau ant jūsų savo nuotykių, tebūnie tai mūsų preliudija.

Lenkija mums pasirodė nuspalvinta tamsiomis spalvomis. Jei konkrečiau, tai ta spalva buvo ruda…

Kemperio savininkas iškart paminėjo, kad šaldytuvas nešaldo, bet lyg ir turėtų veikti, nes nu lemputė tai dega. Prisikrovėme greitai gendančio maisto ir pajudėjome. Taisomi keliai, žavios pakelės reklamos, apkūnios plaštakės, bla bla bla…

Įsidienojus pastebėjome, kad šaldytuvas neveikia, o maistas genda. Prekybos centre nusipirkom šaldytuvą ir ledo.

Vakare nieko nenujausdami išsitraukėme namie keptą ir šaldytuve pašildytą vištukę. Ach, kaip buvo nom nom nom.

Kaip vėliau paaiškėjo, vištienos valgyti nederėjo. Pirmasis mūšyje kritau aš, kai rudoji armija pralaužė miesto vartus ir pradėjo deginti moteris ir prievartauti namus. Lėtesniems patikslinu, kad susiėmęs už pilvo bėgau į degalinės tualetą paliuosuotais viduriais. Toliau buvo Živilės eilė.

Naktį gulėdami antrame kemperio aukšte išgirdome krebždesį. Balys tik ištarė “pramušė”, ir mes supratome, kad sprendimas nakvoti degalinės teritorijoje buvo vienas geriausių šios kelionės metu. Visą naktį bėgiojome iki tualeto.

Kodėl nedarėme į kemperio tualetą, logiškai klausiate jūs? O gi todėl, kad išvakarėse buvome sudarę Rudąjį paktą, pagal kurį nusprendėme bent šią naktį pabandyti negąsdinti vieni kitų.

Bet ką aš čia vien apie šūdus. Ryte net akyse buvo šviesiau. Aišku, valgėme bjaurius Čekiškus džiūvėsėlius, buvome išvargę ir išmetėme beveik visą gendantį maistą, tačiau situacija pilvuose gerėjo.

Antros dienos išvakarėse jau valgėme degalinėse nuspirktą maistą ir kitus šprotus, gėrėm alų.

Iki pat kelionės tikslo nespėjom per dvi paras nusigauti, bet labai nesiparinom. Žinojome, kad laiko turime daug.

Nakvynei puikiai tiko Austrijos parkingas.

Per daug nespoilinsiu, bet trečiosios dienos ryte jau buvome Bovec’e - Triglavo nacionaliniame parke. Buvome labai laimingi ir apžavėti vaizduksų.

Bet apie tai kitą kartą. Pasiimkite maisto bent dviem parom ir likite prie ekranų tęsiniui.

Patiko (20)

Rodyk draugams

Kategorijos: Kita



7 komentarai ↓

palikti komentarą