BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sex, foosball & rock ‘n’ roll

Leeloo

parašė: Laurius · 2013-02-20 · 7 komentarai

Šiandien noriu su jumis pakalbėti apie gyvūnų eutanaziją, bet labai labai siaurąja prasme. O tie, kam visiškai neįdomu skaityti vidutinio ilgio įrašą, gali skipinti iki pabaigos ir apžiūrėti naujojo mūsų namų lolcat’o nuotraukas.

Kai tik galvoju, kad gyvūnų mano gyvenime pakanka, jie mane kaip kokią disnėjaus princesę miške apspinta ir uždėję ranką ant peties sako, kad, Laurynai, ne, tau mūsų vis negana. Čia ne dėl to, kad aš pateptas lašiniais ar kokiais ten kergimo feromonais, tikrai ne. Aš galėčiau seilėtis apie tai, kad gamtą reikia gerbti prie jos prijungiant savo avataro šlangą, bet esmė paprastesnė - aš tik noriu pakeisti pasaulį. Suprantu, kad vien rodant pavyzdį tai padaryti yra sudėtinga, bet niekas ir nesako, kad gyvenimas yra paprastas. Be to, tokiu būdu aš galiu dar ir patenkinti savo aistrą, sudėtingiems atvejams sakyti „taip”.

Taip pas mus atsirado trikojė Gilė, taip sutikome priglausti 3 kates, taip vos nepasiėmėm diabetiko šuns (deja, neišgyveno) ar traukinio partrenktos kalytės (taip pat neišgyveno), taip priglaudėm pakelėje rastą blusių Špoką. Lygiai taip priėmėm į savo gyvūnų bendrabutį Norą aka Lilu.

Pasiimti sveiką veislinį gyvūną yra pakankamai paprasta. Sudėtinga yra priglausti sergantį gyvį ar tokį, kurio niekas nenori arba siūlo eutanazuoti. Didžiausias motyvatorius man yra kalbos, kad gyvūnas neišgyvens ir feikiniai bandymai pasijusti herojum tiesiog sėdint prie kompo ir rašant komentarą „kam čia kankinat, užmigdykit”.

Tikiu, kad reikia imtis sudėtingiausių atvejų, o ne migdyti gyvūnus, ne todėl, kad geriau pasijusčiau, kažką įrodyčiau žmonėms, kurie skriaudžia gyvūnus, o todėl, kad nuskriaustiems gyvūnams parodyčiau, kad ne visi žmonės yra šikniai, o gyvenimas nėra vien šūdai ir myžalai.

Tai čia toks įvadas, kuriuo aš iš tikrųjų noriu pasakyti, kad reikia mažiau kalbėti, o daugiau daryti. Net, jei mano pavyzdys nieko neužkrės, vis tiek bus viskas ok, nes aš toliau galėsiu gyvūnų atstovams gerinti žmonių rasės įvaizdį ir taip bent kažkiek atstatyti balansą visatoje.

* * *

O dabar apie esmę. Lilu yra nelaimingų įvykių, bet laimingo likimo katė. Kodėl, klausiate jūs?

Panašu (tikimybė apie 90%), kad ši katutė šildėsi po automašinos variklio dangčiu. Po variklio užvedimo, judančios detalės ją sužalojo. Istorijos dalis, nuo šio įvykio iki katės atsidūrimo prie gyvybės vagonėlių, yra tokia pati miglota, kaip Jėzaus gyvenimas nuo gimimo iki 30 metų (tačiau skirtingai nei Jėzaus stebuklai, Lilu atvejis yra realus ir egzistuojantis).

Aišku tik tiek, kad ji apie parą po sužalojimų šalo lauke (čia pagal žaizdas pasakė kažkokie gydytojai).

Kai mes ją pamatėme veterinarijos klinikoje, ji atrodė kaip zombis: skylė žande, nušalę ausų galai, per išdraskytą šoną išlindęs raumuo, sutrupinta pėda, išlindęs kaulo gabaliukas, žaizda ant kitos kojos, trečdalis uodegos - pažeistas. Bet palaukit - siūlau nuryti gumulą gerklėje ir skaityti toliau (arba galit išspjauti).

Ausų galiukai beveik nukrito, žaizda žande susiūta ir užgijo tobulai, šonas, nors plikas, bet gražiai gyja, kojos žaizda beveik užsitraukė, o sudžiūvęs uodegos galas nukris pats arba bus saugiai nuimtas. Žinoma, kitos kojos nepavyko išsaugoti - ji amputuota ties pečiu. Bet tai netrukdo Lilu šokuoti po kambarį, ridenti Gilei kamuoliuką ar užlįsti už aparatūros staliuko ir apkakoti laidus (OMFG, gal jūs geriau net neklauskit manęs…).

Reziumuojant, Lilu kol kas sveiksta, pratinasi prie aplinkos ir be galo daug murkia. Likite su manimi ir jau visai netrukus sužinosite, kodėl katytės vardas Lilu ir kaip jai sekasi mūsų namuose. O dabar jus palieku su mini foto galerija:

O čia - naujausia nuotrauka. Lilu po operacijos namuose laiminga daro tai, ką moka geriausiai - murkia:

Patiko (12)

Rodyk draugams

Kategorijos: Kita



7 komentarai ↓

  •   nergyvenimo // 2013-02-20 @ 13:23

    Manau, kad tikrai gali prisidėti sau globalios karmos taškų :) nepamenu kiek laiko (na, bet jau ilgai) seku tavo blogą.
    Su vyriškiu jau keli metai kalbam apie namų užpildymą gyvūnais, tik, deja, kol kas sąlygos npalankios ir mums, ir būtų nepalankios patiems gyvūnams. Bet vyras jau priprato prie pastovių mano papasakojimų, ką nuveikė Laurynas su Živile, tarytum apie draugus pasakočiau :)
    ir dabar laukiam, kada gyvenims sustvarkys tiek, kad galėtumėm padėti jį tvarkytis silpnesniems ir laubiau gauruotiems nei mes patys.

  •   hashisher // 2013-02-20 @ 16:21

    karma neegzistuoja!

  •   nergyvenimo // 2013-02-21 @ 10:37

    Lineage dar ir kaip egzistuoja :)

  •   Laurius // 2013-02-21 @ 11:14

    nergyvenimo > ačiū už taškus.

    Deja, turiu sutikti su hashisher - karmos nėra. Tikiu, kad mes susiejam nesusijusius įvykius, nes mums taip patogu. Manau, kad kaimietis, kuris šunį daužo kirviu, susilaužo ranką ne dėl to, kad jį už jo darbus baudžia dievas, karma, likimas ar dar kažkas, o dėl to, kad jis prisigėrė ir paslydo, nes tiesiog daug geria (ir tada visus daužo kirviu).

    Niekaip nesugebu rasti ryšio ir pavadinti jo elgesį veiksmu, o tai, kas jam atsitiko - atoveiksmiu…

  •   mode // 2013-02-21 @ 18:11

    Laurynai, labas, klausimas off topic: o Tu savo gyvūnus sterilizuoji/kastruoji?

  •   Laurius // 2013-02-21 @ 20:02

    mode > jei klausi, ar aš pats buitinėmis sąlygomis atlieku nelegalias operacijas, tai ne.

    O šiaip visiems priglobtiems gyvūnams padarytos arba bus padarytos tokios operacijos.

  •   mode // 2013-02-21 @ 23:53

    ne, tikrai ne ar pats tai darai :)))

palikti komentarą