Paprastai atvažiavus su dviračiu į darbą, mano nugara sudrėksta nuo prakaito. Tačiau paskutinį kartą tai nebuvo įprastinis sudrėkimas. Nusirengęs marškinėlius nustėrau - prakaito dėmė suformavo į mane žvelgiantį Jezersko veidą. Supratau - laikas balsuoti.
Nulėkiau į artimiausią vestuvinių rūbų krautuvę, išsinuomavau prabangiausią kostiumą, nusipirkau plastikinių gėlių ir ėjau balsuoti išankstine tvarka…
O šios istorijos moralas paprastas - Nesvarbu, už ką balsuosi. Jeigu nueisi ir pažymėsi savo Jezerską, tai, kai laimės koks nors Tomaševskis, turėsi moralinę teisę verkšlenti.
P. S. Kvite mano vardas - Laurinas, Hahahaha.
Patiko (0)
4 komentarai ↓
Živilė // 2009-05-15 @ 12:53
Hmm.. Tai tu Laurinas, o ne Laurynas? A? Kodėl slėpei tai nuo manęs?
Aurimas // 2009-05-15 @ 13:48
Sveiko juoko davė šis įrašas:))) Geras humoro jausmas:)
Zurzaila // 2009-05-15 @ 16:00
Priminė mano ketvirtadienio vakarą :)
Laurius // 2009-05-15 @ 21:22
Zurzaila > Jei kalbi apie plastikines gėles ir nuomotą vestuvinį kostiumą, tai įdomūs tavo vakarai…
palikti komentarą