BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sex, foosball & rock ‘n’ roll

Alaus kelionė - šešta dalis

parašė: Laurius · 2009-09-23 · 2 komentarai

Pirma dalis, antra dalis, trečia dalis, ketvirta dalis, penkta dalis. Čia ilgai laukta paskutinioji. Deja, negaliu pažadėti, kad nenusivilsite. Juk visada smagiau gerti alų nei žiūrėti į jį geriančius žmones…

Paskutinį kartą Jus palikau ką tik išlipusius iš čekiško kanjono. Sekite mane iki kemperio - važiuojam į pilsnerio tėvynę - Pilsen’ą:

Prasidėjo alinė kelionės dalis. Tiek geriantiems alų, tiek šokolado mėgėjams ji kėlė skirtingas emocijas. Živilė akivaizdžiai “is having the best time of her life”:

Neaplankėm “Pilsner Urquell” muziejaus ir daryklos, bet išgėrėm alaus ir pagaliau paragavom tikro guliašo:

Sąskaitos painumas jau nebestebino:

Grįždami į kemperį įamžinom kanjone išpurvintą Laurio užpakalį prie pačio geriausio soliariumo pavadinimo visoje Čekijoje:

Vairą į rankas ėmė dagtinės ragautojas-alaus negėrėjas Algirdas. Žinoma, blaivia galva. Mes su Lauriu jau buvome šilti.

Visai sutemus ir įnaktijus buvome budvaizerio tėvynėje - Čekske Budejovice. Net neįsivaizdavom, kur apsinakvojom, tačiau jautėm šiknom, kad bus gera vieta. Akurat - garsusis pieštukų fabrikas “Koh-I-Noor”:

Dar alaus:

Čia Živilė kaip reikiant prisitūsino:

Kristina savo linksmybių pyrago prisivalgė mašinoje, aiškiai parodydama, ką galvoja apie alų:

Artėjo iš pirmo žvilgsnio neišsiskiriantis, tačiau fantastišką ultimatyvų alaus experience’ą slepiantis, taškas - Brno. Sudėliotas iš pirštų atrodytų maždaug taip:

Sudėliotas iš apgirtusių veidų viešbutyje-alaus darykloje “Pegas” atrodytų taip:

Žmogus-šokoladinis užpakalis, neturėdamas atsarginių šortų, bo suplėšė juos antroje kelionės dalyje, šmėžavo Brno gatvėmis demonstruodamas tai, ką turi gražiausio. Ir, žinoma, manydamas, kad tai jie daro geriausiai.

Ilgai netrukom suprasti, kad Čekija - mažų alaus kainų kraštas. Nusprendėm nusipirkti kelis butelius į kelionę ir porą lauktuvėms:

Žvangėdami pajudėjom iki paskutinio kelionės taško. Pagal maršrutą vėlavom tiek, kiek užtrukom kanjone. Vakaras turėjo baigtis ekskursija Aušvice (o gal Osvencime, visada juos maišau). Realybė pasirodė kiek kitokia. Žinojom, kad geriausia, ko galime tikėtis - miegas netoli garsiosios koncentracijos stovyklos.

Neįtikėtina, tačiau radom nemokamą vietą visai šalia bažnyčios, prie pat vartų į stovyklos teritoriją. Nepaisant spaudžiančio grafiko ir bomžo, kuris prie pat kemperio sudaužė gatvės šviestuvą ir knežino butelius, viskas ėjosi puikiai.

Ryto ekskursiją pradėjom 8:00 ir turėjom jai vos valandą:

Mano mieli kelionės bičiuliai jautėsi gan jaukiai ir sugebėjo nuvyti niūrias mintis, tačiau mane slėgė atmosfera:

Osvencimas - vienas įdomiausių kelionės punktų, kuriam neabejotinai neužtenka valandos. Bėgte prabėgom gaudydami įspūdžius ir nespėjom įsigilinti į tai, kas kažkada vyko.

Šokom į kemperį. Žinojom, kad norėdami laiku atiduoti jį ponui Baliūnui, spausim. Spaudėm. GPS balso savininkė Oksana vos spėjo paskui.

Marijampolėje buvom dar su šviesa, todėl ne tik sutvarkėm savo “Marlin’ą”, bet ir persimetėm su Baliūnu pora žodžių:

Grįždami, Kaune prigriebėm katiną, kuris nerimo ir gal drąsiai blaškėsi po saloną:

Prie durų stovėjom vėlai - kiek po dvyliktos. Buvo keista, nes gaubė ta pati tamsa, su kuria išvažiavom. Supratom, kad 3000 km kelionė alaus keliais pasibaigė.

Trumpos įžvalgos:

  • Nėra tokių šūdinų vietų, kurių nepagerintų geri kelionės bičiuliai. Jei po savaitės trynimosi užpakaliais ir privačios erdvės pažeidinėjimo nori matyti tuos pačius veidus, vadinasi gali sėkmingai kartu eiti į žvalgybą.
  • Čekija - gero alaus kraštas. Neapgaudinėkim savęs su savo milteliniais birzgalais ir šokoladiniais medaliais.
  • Kemperis yra da best kelionės variantas. Netikit? Paklauskit sraigių.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Kategorijos: Kita



2 komentarai ↓

palikti komentarą